Režisierius Erikas Lieshoutas su rašytoju Micheliu Houellebecqu ir dainininku Iggy Popu priešaky sukūrė padrąsinantį filmą tiems, kam skauda. Gretindamas tikras ir išgalvotas istorijas, leisdamas personažams vaidinti ir būti savimi, jis ieško gilesnės tiesos apie žmones ir išgyvenimą.

Kaip jūsų rankose atsirado Michelio Houellebecqo esė ,,Išlikti gyvam“?

Mane visuomet žavėjo knygos, siūlančios receptus, kaip tapti geru scenaristu, menininku ir t. t. Aš ir pats norėjau tapti geru kūrėju, pasimokyti iš magų, kurie žino, kaip iš nieko sukurti daug. Mano lentynoje  kelios dešimtys tokių knygų. Tačiau Michelio Houellebecqo knyga – daugiau nei gidas. Ji paliečia motyvacijos ištakas, neva esančias kentėjime. Esė buvo tokia įtaigi ir taip gerai parašyta, kad iškart pakerėjo mane kaip kino kūrėją. Knygos tonas labai užtikrintas: viskas yra būtent taip, o ne kitaip. Manau, šią esė Michelis parašė sau pačioje karjeros pradžioje, kuomet nebuvo tikras dėl ateities. Jis buvo ką tik išėjęs iš darbo, gyveno mažame kambaryje su čiužiniu, keliais buteliais ir Iggy Popo plakatu ant sienos.

Įdomu, kad visi filmo herojai yra tikri...

Savo teoriją knygoje Michelis iliustruoja gyvenimiškomis herojų situacijomis. Filmui norėjau rasti daugiau tokių istorijų. Tačiau pradžioje Michelis apskritai nebuvo tikras dėl projekto. Sakė, kad idėja įdomi, tačiau ne visos įdomios idėjos yra geros idėjos. Tuomet iš niekur nieko parašė laišką ir pasiūlė susitikti su Anne Claire. Kūrėjas buvo užtikrintas, kad projektas pavyks jos dėka. Anne Claire tapo viena pagrindinių juostos herojų.

Tačiau ne visi filme vaidina save...

Anne Claire egzistuoja, ir viskas, ką ji sako, yra tiesa. Dailininkas Robertas taip pat yra tikras. Lygiai taip pat ir Jerome… Tik Vincentas yra Michelio metafora. Jis ,,gyvena“ knygoje ,,Salos galimybė“ (,,The Possibility on an Island“). Kartą Michelis man prasitarė, kad Vincentas yra jis pats. Rašytoją užaugino seneliai, o knygos herojus gyvena savo mirusių senelių namuose. Michelis filme nenorėjo būti pats savimi. Man taip pat buvo lengviau kalbėti apie jo vidų per personažą. Šis išgalvotas herojus mums leido saugiai priartėti prie tiesos.

Kaip prikalbinote Iggy Popą?

Žinojau, kad Micheliui Iggy labai patinka. Dar būdamas paauglys įrašų parduotuvėje jis aptiko Iggy Popo albumą ,,1969“. Tą akimirką suprato, kad pasaulyje nebėra vienas. Nusprendžiau Iggy parašyti laišką, paprašyti muzikos filmui. Iš jo vadybininko gavau trumpą atsakymą: ,,Labas, duok savo telefono numerį. Iggy susidomėjo.“ Pamaniau: ,,O, dieve, man skambins Iggy Popas!“ Telefonas buvo įjungtas visą parą, bet skambučio sulaukiau tik po kelių dienų. Buriavau, buvo vėjuota, bet kito pasirinkimo neturėjau. Atsiliepiau, kitame gale išgirdau: ,,Labas, čia  Erikas? Čia Iggy.“ Pasirodo, visiškai atsitiktinai jis buvo ką tik perskaitęs vieną Michelio knygų. Esė ,,Išlikti gyvam“ Iggy priminė jo paties istoriją. Gimė mintis Iggy filme paversti mokytoju, kalbančiu apie tai, kaip priartėti prie vidinės tiesos. Jis pradėjo siųsti mintis apie filmą, pasidalino originalia, devynių su puse minučių dainos ,,Open Up and Bleed“ versija. Taip kartu pradėjome kurti filmą: Iggy, Michelis, aš bei dar du filmo bendraautoriai. 

Ar nebuvo sunku dirbti su tokiomis iškiliomis asmenybėmis?

Kuomet visi sutiko, prasidėjo intensyvus bendradarbiavimas. Su Micheliu rašėme scenarijų, aš jo labai klausiau. Jis taip pat manęs klausė. Anksčiau kartu buvome susukę filmuką, kuris jam labai patiko. Man užteko pasitikėjimo, be to, kartu išgerdavome. Mums atrodė, kad vienas kitą suprantame. Buvo labai daug komunikacijos, taip pat ir su kitais lengvai pažeidžiamais filmo herojais.

Išskyrus Anne Claire, visi filmo personažai – vyrai. Ar tai atsitiktinumas?

Niekuomet apie tai nesusimąsčiau. Nors, viena vertus, pirmasis pavyzdys, apie kurį pagalvojo Michelis – Anne Claire. Ji iš esmės ir yra filmas. Kita vertus, tam tikrus pasirinkimus galbūt nesąmoningai padariau dėl to, kad esu vyras. Tačiau man ši istorija belytė. Juk tarp vyrų ir moterų kančios nėra jokio skirtumo.

Sakėte, kad Vincento herojus daug pasako apie Michelį. Kiek šis filmas atskleidžia Iggy Popą?

Kalbame apie herojų gebėjimą susitapatinti, apie jų panašias patirtis. Iggy nuėjo labai nelengvą kelią ir žvaigžde tapo greičiau iš poreikio nei iš privilegijos. Jį buvo užvaldęs vidinis noras daryti tai, ką jis darė.

Kodėl šis filmas – ,,feel good” filmas?

Norėjau istorijai suteikti šiek tiek lengvumo. Knyga tokia tamsi, kad ją skaitydamas net ir Michelis kartais pradeda juoktis. Man panašiai nutinka skaitant Bibliją. Esė parašyta tarsi dešimt Dievo įsakymų. Knygoje aprašomas net menininkui leistinas alkoholio kiekis, kalbama apie tai, ar moralu gyventi iš bedarbio pašalpos. Knygos gale sakoma: ,,Eik, nebijok, blogiausia jau praeity, dabar tu kaktomūša su amžinybe.“ Michelis net buvo mane sudrausminęs: ,,Erikai, liaukis su ta pozityvia žinia!“

Kaip atrodė pirmasis Iggy ir Michelio susitikimas?

Abu kūrėjai vienas kito akivaizdoje buvo nuolankūs ir kiek nerangūs. Jie labai vienas kitą gerbė. Tame susitikime nė vienas nebuvo žvaigždė. Jie tebuvo du kuklūs berniukai. Supratau, kad filme jiems negalima leisti tiesiog kalbėtis. Parašiau dialogą. Abu sutiko jį suvaidinti. Nemanau, kad jiedu būtų taip greit atsiskleidę tikrame pokalbyje.

Filme nemažai vietos vaikystės traumoms bei santykio su tėvais aprašymui…

Taip, Michelis išties kaltino savo motiną, galvojusią tik apie save ir atidavusią jį auginti seneliams. Tos emocijos – viena iš priežasčių, kodėl jo tekstai tokie paveikūs ir kodėl jis buvo prieš 60-ųjų laisvę. Trauminės patirtys atsispindi ir Anne Claire santykyje su tėvais. Tiesa, Micheliui jie pasirodė per daug mylintys...

Filmas kalba ne tik apie psichines problemas, bet ir apie susvetimėjimą. Žmonės, kurie nėra susiję, galiausiai per miestą žygiuoja kartu...

Taip, tačiau jie nėra grupė. Toje scenoje atsispindi mintis, kad yra ir daugiau tokių, kaip tu. Man patinka skirtumuose ieškoti panašumų. 

Ar tikite, kad emocija suardo priežastinį ryšį, kaip kad savo esė teigia Michelis?

Taip, manau, kad emocija, o ne priežastis, leidžia užmegzti gilesnį ryšį su savimi. Priežastį per daug sudėtinga suprasti.

Kaip filmas paveikė filmo kūrėjus ir herojus?

Manau, kad po filmo visi tapo šiek tiek laimingesni. Anne Claire turi draugą bei kartu su Jerome’u parašė poemų rinkinį. Jarome taip pat lyg ir įsimylėjo. Iggy išgyvena tikrą atgimimą. Viename interviu jis kalba apie sutiktus žmones, kurie pakeitė jo gyvenimo kryptį. Pirmasis buvo Davidas Bowie, antrasis – režisierius Alexas Coxas, ir galiausiai mes – trys vaikinai iš Olandijos, su kuriais jis sukūrė filmą! Vienintelis, dėl kurio šiek tiek nerimauju, yra Michelis...

Kalbino Simona Žemaitytė