Tue Steen Müller
Nino Kirtadzé
Irena Taskovski
Šeštadienio vakarą su dokumentinio kino gerbėjais iki kitų metų atsisveikino 7-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), šiemet kvietęs pamatyti per 50 kruopščiai atrinktų filmų ir susitikti su tokiais dokumentinio kino meistrais kaip prancūzas Nicolas Philibert‘as ir lenkų režisierius Pawełas Łozińskis.
Šiemet festivalyje trečią kartą buvo pristatyta konkursinė programa, kurioje varžėsi po 4 Estijos, Latvijos ir Lietuvos dokumentinius filmus. Tarptautinė žiuri geriausiu išrinko estų režisieriaus Jaak Kilmi filmą “Disko ir atominis karas“ (Disko ja tuumasõda). Filmas pasakoja apie keistą informacinį karą, kuriame totalitarinio režimo atstovai susiduria akis į akį su populiariosios kultūros herojais ir turi pripažinti savo pralaimėjimą.
II-oji premija atiteko Julijos ir Rimanto Gruodžių juostai „Upė“ už drąsą plaukti prieš srovę ir jautrų žmonių poreikių atvaizdavimą, o Estijos režisierė Aliona Suržikova buvo įvertinta III-ąja premija už sugebėjimą parodyti kryžkelėje atsidūrusios moters likimą („Panelė Robinzonė”). Specialus žiuri paminėjimas teko latvių režisierei Lailai Pakalniņai už ironišką istoriją “Rubiko keliu” („Pa Rubika ceļu“).
Daumanto Stumbrio nutor.