Cecilios Mangini filmų retrospektyva  

Trečiojoje programoje antropologiškas Cecilios Mangini žvilgsnis atsigręžia į Italijos miestus ir jų gyventojus: fiksuoja, kaip Brindisį veikia industrializacija, kuria kinematografinį Florencijos portretą, kurį lydi rašytojo neorealisto Vasco Pratolinio tekstas, o Romos priemiesčių jaunimui balsą suteikia Pieras Paolas Pasolinis. Įvairus filmų stilius – nuo nepaprastai jautraus ir lakoniško iki atvirai ironiško – atskleidžia režisierės talentą ir poziciją eutanazijos, žmonių išnaudojimo ir vartotojiškumo klausimais.

Šioje programoje Mangini atsuka žvilgsnį į miestus, tyrinėja jų architektūrą, stebi juose gyvenančius jaunus žmones. Gražiai nufilmuotuose, greito tempo filmuose režisierė kelia klausimus apie vartotojišką miesto kultūrą, klasių skirtumus ir atsiskleidžia kaip tikra trumpo metro dokumentikos meistrė. (Ona Kotryna Dikavičiūtė)

Miesto užmiršti (1958, 11 min.)

Mangini debiutas, palydėtas Pasolini, tuomet dar tik rašytojo, žodžiais. Anuomet cenzūruotas filmas pasakoja apie apverktinas gyvenimo sąlygas, bet kartu ir gaivališką jaunuomenės iš skurdaus Romos priemiesčių bei kaimų dvasią.

Florencija pagal Pratolinį (1959, 17 min.)

Antrasis Cecilios Mangini filmas, palydėtas neorealisto rašytojo Vasco Pratolini žodžiais. Filmas varijuoja tarp dokumentikos ir autobiografinių patirčių atkūrimo, kad sukurtų rašytojo jaunystės dienų Florencijos vaizdinį, atskleistų jo kelią į brandą ir pirmosios meilės riziką.

Sprendimas (1967, 13 min.)

Jautrus filmas apie eutanaziją: jaunuolis žvelgia į paskutinę savo tėvo ligos stadiją ir nusprendžia sumažinti jo kančias. Jo tėvas vis dar puoselėja savo kartos moralines vertybes ir dvejoja prieš priimdamas sprendimą.

Brindisis, 1965-ieji (1966, 14 min.)

Didžiausia naftos produktų perdirbimo gamykla to meto Italijoje buvo pastatyta Brindizyje, nedideliame ūkininkų mieste. Ši „katedra dykumoje“, kaip ją vadino Mangini, įkalina savo darbuotojus išnaudojimo voratinklyje. Žemos algos ir prastos darbo sąlygos viltį praradusių žmonių neatbaido. Nedaugelis ryžtasi kalbėti apie šią situaciją.

Linksmų Kalėdų (1964, 14 min.)

Cecilia Mangini ironiškai, drąsiai ir labai įžvalgiai kritikuoja klaidingą vartojimo, masinės gamybos ir mados straipsnių mitologiją.

Cecilia Mangini

Cecilia Mangini (1927–2021) yra laikoma pirmąja moterimi dokumentinio kino režisiere Italijoje ir iki šiol yra svarbi Italijos kino kultūros dalis. XX a. 5 deš. pradėjusiai kurti Mangini rūpėjo keli teminiai laukai – miestų modernėjimas, industrializacijos keičiama visuomenė ir moterų statusas joje; gryna ir nenugludinta vaikystės patirtis; skurdžios, izoliuotos Apulijos regiono bendruomenės ir archajiškų ritualų persmelkta jų kasdienybė. Ilgus metus Mangini filmai buvo cenzūruojami specifinės Italijos sistemos, kuri kontroliavo dokumentinio kino kūrėjų veiklą. Galiausiai, 8 deš. pradžioje finansavimas jos filmams visai nutrūko, o tai lėmė ilgą kūrybinę pertrauką, trukusią iki 2013 m. Būdama 86-erių ji vėl ėmė kurti filmus, bendradarbiaudama su režisieriais Mariangela Barbanente ir Paolo Pisanelli.

Tik pastaraisiais metais Mangini filmai imti atrasti iš naujo, skaitmenizuoti ir restauruoti. 2021 m. surengtos autorinės retrospektyvos feministiniam žurnalui Another Gaze priklausančioje internetinėje platformoje Another Screen, tarptautiniame Doclisboa festivalyje Portugalijoje, tarptautiniame Viennale festivalyje Austrijoje ir JAV kino meno ir mokslo akademijos kino muziejuje Los Andžele.

VDFF pristatomos trys trumpo metro filmų programos, kuriose atsiskleidžia atidus, empatiškas ir ištikimas žvilgsnis į užmirštus Italijos žmones ir kova už jų balsą. 1958–1972 m. laikotarpiu sukurtuose filmuose Mangini bendradarbiavo su ilgamečiais bičiuliais ir kolegomis rašytoju ir (vėliau) režisieriumi Pieru Paolo Pasolini, kompozitoriumi Egisto Macchi ir režisieriumi Lino del Fra.

Rinktinė filmografija

Miesto užmiršti / Ignotti alla cità / The City’s Unknown, 1958

Florencija pagal Pratolinį / Firenze di Pratolini / Florence According to Pratolini, 1959

Stendalì‌ rauda / Stendali: suonano ancora / Stendali: Still They Toll, 1960

Marijos diena / Maria e i giorni / Maria’s Days, 1960

Dieviška meilė / Divino amore / Divine Love, 1960

Derliaus šventė / La passione del grano / The Wheat Passion, 1960

Tibro pelkynų giesmė / La canta delle marane / The Chant of Tiber’s Branches, 1961

Ginkluokimės, esame fašistai! / All’armi siam fascisti! / To Arms, We Are Fascists!, 1962

Mano širdies Triestas / O Trieste del mio cuore / O Trieste of My Heart, 1964

Būti moterimi / Essere donne / Being Women, 1965

Tommasas / Tommaso / Tommaso, 1965

Brindisis, 1965-ieji / Brindisi’65 / Brindisi’65, 1965

Linksmų Kalėdų / Felice Natale / Happy Christmas, 1965

Sprendimas / La scelta / The Decision, 1967

Pančiuose / La briglia sul collo / The Bridle on the Neck, 1972

Mano ir Cecilijos kelionės / In viaggio con Cecilia / My Travels with Cecilia, 2013 (su Mariangela Barbanente)

Dvi pamirštos dėžės / Due scatole dimenticante / Two Forgotten Boxes, 2020 (su Paolo Pisanelli)

Pasaulis kadruose / Il mondo a scatti / The World in Shots, 2021 (su Paolo Pisanelli)