Peterio Watkinso filmų retrospektyva  

Dainininkas Stevenas Shorteris – ryškiausia muzikos žvaigždė Anglijoje. Vaikinas angeliškos išvaizdos, gerų manierų, neturintis žalingų įpročių, tad jam abejingų nėra, iš proto kraustosi visa šalis – nuo jaunuolių iki senelių. Visgi Stevenas nėra nepriklausomas atlikėjas. Jis tėra marionetė, kreipianti visuomenę ten, kur paranku valdžiai. Vieną dieną jis reklamuoja obuolius, kitą – kviečia žmones būti paklusnius ir religingus. Stevenas nesipriešina ir nekvestionuoja savo vaidmens, kol nesusipažįsta su gražuole tapytoja Vanessa Ritchie...

24 d. seansą pristatys Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Natalija Arlauskaitė.

Steveno vaidmenį filme sukūrė popdainininkas Paulas Jones’as, tapytojos Vanessos – 7-ojo dešimtmečio Anglijos mados ikona Jeana Shrimpton. Anglijoje šią satyrinę dramą atsisakyta rodyti dėl amoralumo. „Universal Pictures“ šį filmą platino labai trumpai. Anot režisieriaus, kino studija iki šiol nesutinka jam išnuomoti vienintelės egzistuojančios „Privilegijos“ kopijos.

„Vos parodyta Didžiojoje Britanijoje, „Privilegija“ buvo smarkiai sukritikuota dėl „isteriškumo“. Faktas, kad viskas, kas buvo parodyta ar implikuota filme, vėliau ir įvyko Didžiojoje Britanijoje, ypač nacionalistiniu Margaret Thatcher laikotarpiu. Tačiau tai nepakeitė „Privilegijos“, kaip dar vieno į užribį nustumto filmo, statuso. Tuo metu buvau kritikuojamas dėl „televizinio stiliaus kopijavimo“, tačiau verta pastebėti, kad daugybę šio filmo elementų – spalvų naudojimą, struktūrą – vėliau įsisavino komercinė kino gamyba. Mažiausiai viena „Privilegijos“ scena buvo nukopijuota ir panaudota Stanley Kubricko „Prisukamame apelsine“.“

Peter Watkins

Peteris Watkinsas aktyviai kūrė 6–10 dešimtmečiuose. Žymiausias režisieriaus filmas – „Karo žaidimai“ (The War Game, 1965), už kurį, kaip geriausią dokumentinį filmą, JAV Kino meno ir mokslo akademija įteikė „Oskarą“. Režisierius yra vienas iš dokumentinės dramos (angl. docudrama), arba mokumentikos*, pradininkų. Baigęs mokslus Kembridžo universitete ir Londono Karališkojoje dramos meno mokykloje, prieš pradėdamas kurti mėgėjiškus filmus, dirbo reklamos srityje. P. Watkinsas žaidžia su dokumentikos formomis, jungia realybę ir suvaidintas scenas, pasitelkdamas šiuolaikinius ir istorinius kontekstus tiria politines aktualijas. P. Watkinso kūrybos centre – žmonių santykis su žiniasklaida, ir žiniasklaidos, kaip galios ir manipuliacijų instrumento, kritika. Režisierius ilgą laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, šiuo metu gyvena Prancūzijoje.

Filmografija

Komuna (Paryžius, 1871) / La Commune (Paris, 1871), 2000

Laisvas mąstytojas / The Freethinker, 1992–1994

Kelionė / The Journey, 1987

Vakaro žemė / Evening Land / Aftonlandet, 1977

Spąstai / The Trap / Fallan, 1975

Septyniasdešimtųjų žmonės / The Seventies People, 1974

Edvardas Munchas / Edvard Munch, 1973

Bausmių parkas / Punishment Park, 1971

Gladiatoriai (Taikos žaidimas) / The Gladiators (The Peace Game), 1968

Privilegija / Privilege, 1966

Karo žaidimai / The War Game, 1965

Kulodenas / Culloden, 1964

Pamiršti veidai / The Forgotten Faces, 1960

Nežinomo kario dienoraštis / Diary of an Unknown Soldier, 1959