Biografinis filmas apie norvegų tapytoją ekspresionistą Edvardą Munchą, labiausiai žinomą dėl savo paveikslo „Šauksmas“. Maždaug trisdešimt tapytojo gyvenimo metų aprėpiančiame filme gilinamasi į jo kūrybos savitumą nulėmusius veiksnius – šeimos istoriją, kurią lydėjo ligos ir mirtys. Taip pat Edvardo Muncho jaunystės romaną su jam nepasiekiama, ištekėjusia moterimi. Anot P. Watkinso kūrybos tyrinėtojo Josepho Gomezo, šiame filme lyg Edvardo Muncho drobėse susilieja kultūrinis, politinis, seksualinis ir istorinis to meto kontekstai. Pasitelkiama režisieriui būdinga neprofesionalių aktorių improvizacija, eksperimentuojama su garsu. Filmo spalvos artimos tapytojo paveikslų koloritui. Iš pradžių „Edvardas Munchas“ buvo sumanytas kaip televizinis serialas, tačiau vėliau rodomas ir kino teatruose. Tai jautriausias, intymiausias ir plačiausiai rodytas P. Watkinso filmas, kurį Ingmaras Bergmanas laikė genialiu.
09.23 d. seansą pristatys programos sudarytoja režisierė Lina Lužytė.
10.03 d. seansą pristatys kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.
„Edvardas Munchas“ yra asmeniškiausias mano sukurtas filmas. Jo genezė – apsilankymas Edvardo Muncho muziejuje Osle 1968-aisiais. Buvau priblokštas E. Muncho drobių jėgos. Ypač vaizduojančių liūdną jo šeimos gyvenimą. Paveikė ir dailininko tiesumas: žmonės jo drobėse žvelgia į mus. Taipogi man asmeniškai artima pasirodė, kaip jis jungia praeitį su dabartimi. Pavyzdžiui, paveiksle, vaizduojančiame jo šeimos kančią mirštant seseriai Sophie, dailininkas, jo broliai ir seserys nutapyti suaugę, kokie ir buvo 1890 m., tapant šią sceną, nors įvykis buvo prieš dvidešimt metų...“
Apdovanojimai
Britų kino ir televizijos akademijos apdovanojimai BAFTA – geriausia užsienio televizijos programa, 1977
„Asolo Art Film Festival“, Italija – geriausias meninis filmas, 1977
Peter Watkins
Peteris Watkinsas aktyviai kūrė 6–10 dešimtmečiuose. Žymiausias režisieriaus filmas – „Karo žaidimai“ (The War Game, 1965), už kurį, kaip geriausią dokumentinį filmą, JAV Kino meno ir mokslo akademija įteikė „Oskarą“. Režisierius yra vienas iš dokumentinės dramos (angl. docudrama), arba mokumentikos*, pradininkų. Baigęs mokslus Kembridžo universitete ir Londono Karališkojoje dramos meno mokykloje, prieš pradėdamas kurti mėgėjiškus filmus, dirbo reklamos srityje. P. Watkinsas žaidžia su dokumentikos formomis, jungia realybę ir suvaidintas scenas, pasitelkdamas šiuolaikinius ir istorinius kontekstus tiria politines aktualijas. P. Watkinso kūrybos centre – žmonių santykis su žiniasklaida, ir žiniasklaidos, kaip galios ir manipuliacijų instrumento, kritika. Režisierius ilgą laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, šiuo metu gyvena Prancūzijoje.
Filmografija
Komuna (Paryžius, 1871) / La Commune (Paris, 1871), 2000
Laisvas mąstytojas / The Freethinker, 1992–1994
Kelionė / The Journey, 1987
Vakaro žemė / Evening Land / Aftonlandet, 1977
Spąstai / The Trap / Fallan, 1975
Septyniasdešimtųjų žmonės / The Seventies People, 1974
Edvardas Munchas / Edvard Munch, 1973
Bausmių parkas / Punishment Park, 1971
Gladiatoriai (Taikos žaidimas) / The Gladiators (The Peace Game), 1968
Privilegija / Privilege, 1966
Karo žaidimai / The War Game, 1965
Kulodenas / Culloden, 1964
Pamiršti veidai / The Forgotten Faces, 1960
Nežinomo kario dienoraštis / Diary of an Unknown Soldier, 1959
Režisierius: Peter Watkins
Scenarijus: Peter Watkins
Operatorius: Odd-Geir Sæther
Montažas: Peter Watkins
Muzika: Bjørn Hansen, Kenneth Storm-Hansen
Prodiuseris: Ulf Fjoran
Gamintojas: NRK-SVT
Norvegija, Švedija, 1973, 174 min.