100 minučių dokumentinėje kino novelėje „Kinas: viešas reikalas“ režisierė Tatiana Brandrup pasakoja apie rusų intelektualo Naumo Kleimano ir jo kino vizijos likimą. Šis filmas tai ir trumpa, vos ketvirtį amžiaus tetrukusi, Rusijos laisvės istorija.

1989 m. kritus Berlyno sienai ir laisvės dvasiai pasklidus po visą sovietinę imperiją, Maskvoje įkuriamas Kino muziejaus, kurio direktoriumi tampa kino istorikas ir legendinio Eizenšteino archyvo kuratorius Naumas Kleimanas. Po daugelį metų trukusios tylos kino muziejuje pradedami rodyti sovietmečiu uždrausti filmai – per dieną rodoma net po 20 kino seansų, o prancūzų „Naujojosios bangos“ režisierius Jeanas-Lucas Godard‘as muziejaus kino teatrui dovanoja Dolby Surround garso sistemą, apie kurią niekas Maskvoje iki tol net nebuvo girdėjęs.

Kino muziejus greitai tampa žingeidaus, išsilavinusio jaunimo ir intelektualų diskusijų bei pokalbių vieta. Jame filmai ne tik rodomi, bet ir aptariami. „Mus mokė kaip žiūrėti filmą“, – sako vienas iš muziejaus nuolatinių lankytojų. Pats N. Kleimanas Kino muziejų palygina su Tarptautiniu svarsčių ir matų biuru Paryžiuje –  Paryžiuje saugomi kilogramo ir sekundės etalonai, o Maskvos muziejuje – kino etalonas, savotiškas navigatorius, padedantis nepasiklysti įvairiausių filmų gausybėje.

Muziejus pradžia, nors buvo sunki, bet graži. Kiekvienas iš jame dirbančių ir besilankančių patikėjo N.Kleimano kuriama kino vizija. Kino muziejus tampa bendruomene, darančia įtaką jaunajam kino kūrėjui, kurioje ir kūrėjai, ir žiūrovai tampa laisvais piliečiais. „Kinas gali išugdyti pilietiškumą ir paversti gyventojus piliečiais“ – sako N. Kleimanas.

Šia vizija nepatiki odiozinė figūra Rusijos kine Nikita Michalkovas. Tapęs Rusijos kinematografijos sąjungos pirmininku, jis Kino centro patalpas, kuriame buvo įsikūręs muziejus, paprasčiausiai parduoda – vietoj kino archyvų atsiranda garažai. 2014 m. N .Kleimanas atleidžiamas iš pareigų, ir Kino muziejus pradeda kelionę į nežinią, kuri tarsi simbolizuoja vis labiau tylančią žodžio laisvę visoje Rusijoje.

T. Brandrup filmą apie N. Kleimaną ir muziejų kūrė trejus metus, pradėjusi dar iki dramatiškų muziejui įvykių. Tai filmas-dienoraštis – nemoralizuojantis, ramus ir įtikinantis pasakojimas apie svarbius dalykus. Pasakotojų daug ir įdomių, vienas  iš jų – N.Kleimanas – gerai žino 11-ąjį Dievo įsakymą, padedantį išgyventi visas negandas ir išlikti laisvu piliečiu.

Šį filmą galėsite pamatyti Jaunųjų kino kuratorių programos seanse, kuris vyks rugsėjo 30 d. 19.30 kino teatre „Pasaka“. Filmą pristatys jaunieji kino kuratoriai, po peržiūros kviečiantys įsijungti į filmo aptarimą bei diskusiją.

Elzė Marija Mažeikaitė