Pagrindinė programa  

Šį dokumentinio kino stebuklu virtusį filmą sudaro vienuolika po 10 minučių trunkančių kadrų – tiek, kiek sukasi 16 mm kino juostos ritė ir trunka kelionė į vieną pusę funikulieriumi, keliančiu turistus ir piligrimus į Manakamanos šventyklą Nepalo džiunglėse. Tykiai stebint ritualinę kelionę kuriama meditatyvi, belaikė erdvė, kurioje skleidžiasi pačios asmeniškiausios žmonių santykių akimirkos.

Glaudžiai susėdę nedidelėje kabinoje iš lėto į įspūdingą kalną kyla patys įvairiausi žmonės – senolis ir mergaitė, trys rokeriai, moterytės laiko išpaišytais veidais. Ilgėliau stebint išraiškingus jų veidus, nejučia norisi juose išskaityti – kokios kiekvieno jų mintys. Tačiau visa ilga kelionė tam ir paskirta – slapčiausius savo širdies troškimus išsakyti deivei Manakamanai. Tada jų laukia tokia pati kelionė atgal. Kaip pasikeičia jų veidai jau leidžiantis iš šventyklos žemyn, jau grįžtant su viltimi, kad troškimai išsipildys. S. Ž.

Apdovanojimai

Tarptautinis Buenos Airių kino festivalis – didysis prizas sekcijoje „Avangardas ir žanras“ (2014)
Tarptautinis „RiverRun“ kino festivalis – apdovanojimas už geriausią režisūrą (2014)
Tarptautinis Lokarno kino festivalis – didysis prizas „Auksinis leopardas“ (2013) ir specialusis konkurso „Cineasti del Presente“ žiuri prizas (2013)

Stephanie Spray

Kandidatė į daktaro laipsnį ir Harvardo universiteto dėstytoja, Stephanie Spray taip pat yra kino kūrėja, fonografė ir antropologė, savo darbuose besigilinanti į socialinės estetikos ir meno sąveiką kasdieniame gyvenime. 1999 m. Nepale pradėjo studijuoti muziką, religiją bei kalbas ir nuo tada daug laiko praleido su vietine bendruomene praktikuodama „klajojimo“ meną (dhulna jāne).

Pacho Velez

Pacho Velezo darbai balansuoja tarp etnografijos, eksperimentinio pasakojimo ir politinės dokumentikos. Savo filmuose, kurie skirtingi tiek turiniu, tiek forma, jis gilinasi, kaip gali būti kūrybiškai reaguojama į globalizacijos sukeltus pokyčius. Gyvena Niujorke, dėsto kiną ir dizaino etnografiją.