Konkursinė programa  

 Tarmo persikėlė iš miesto į kaimą ir čia svajoja atidaryti muziejų pavadinimu „Bulvių respublika“ – 1850 m. statytoje mokykloje netrūks netikėčiausių užsiėmimų: čia ir atviras kino teatras vonioje, ir arimas dviračiais, ir įvairiausi pasirodymai, įkvėpti vietinių ir seniai primirštų dalykų. Mintis įsteigti tokį muziejų gimė galvojant apie 1920 m., kai po Pirmojo pasaulinio karo Estija pagal užauginamų bulvių kiekį žmogui pasaulyje neturėjo lygių ir todėl pagrįstai buvo vadinama „Bulvių respublika“. Tų laikų gyvenimo dvasią Tarmo ir siekia sugrąžinti į Lanemeco kaimelį. Ir nors nepavyko gauti finansinės paramos šiam muziejui steigti, išeities tikrai esama. Tereikia imtis veiksmų, kol entuziazmas neišblėso ir nepabiro rudenio lapais. Ar įmanoma išgyventi ir tausoti svajones atokiame kaimelyje?

Kätlin Kaganovitš

Gimė 1985 m. Lanemece, kur po dvidešimties metų ir atsirado filmas „Bulvių respublika“. Šiuo metu ji studijuoja Estijos dailės akademijos Paveldo apsaugos katedroje. Jos domėjimosi sritis – kaip dokumentinis kinas susipina su gyvenimu ir palieka jame savo žinią. „Bulvių respublika“ – pirmas jos filmas.