Leonardo Retelio Helmricho filmų retrospektyva  

Pirmajame trilogijos filme matome, kaip užgimstančios revoliucijos prieš Indonezijos diktatorių Suhartą fone klostosi Rumidžos, jos šeimos ir draugų gyvenimo istorija. 1998 m. užgriuvusi gili ekonominė ir politinė krizė nutraukė tris dešimtmečius prie valdžios vairo stovėjusio prezidento Suharto epopėją – prasidėjo audringas šalies istorijos etapas, atnešęs staigias politines permainas, lydimas protestų, skurdo ir nesaugumo. Filme regime, kaip šie konfliktai atsiliepia šešiasdešimtmetį perkopusios našlės Rumidžos ir jos dviejų sūnų gyvenimui darbininkų klasės rajone Džakartoje. Šeimos kasdienybė susipina su sostinės gatvėse vykstančiais susirėmimais ir graudžia milžiniškų miesto sąvartynų realybe, o kantrus ir pastabus kameros žvilgsnis seka dramatiškais herojų gyvenimo vingiais. Filmas pradėtas filmuoti 1997 m., praėjus dvejiem metams po to, kai režisierius, gatvėje fiksuojantis demonstraciją, buvo suimtas, įtartas šnipinėjimu ir šalyje paskelbtas persona non grata.

Festivaliai ir apdovanojimai

Olandų kino akademijos apdovanojimas už geriausią dokumentinį filmą (2003)
Tarptautinis kino festivalis „Visions du Réel“, Šveicarija (2002) – publikos simpatijų prizas
IDFA Amsterdamo tarptautinis dokumentinių filmų festivalis (2001) – publikos simpatijų prizas
Splito tarptautinis kino festivalis, Kroatija (2002) – publikos simpatijų prizas

Leonard Retel Helmrich

Iš Indonezijos kilęs olandų kino kūrėjas Leonardas Retelis Helmrichas gimė 1959 m. Tilburge, kai jo šeima iš Bandungo (Indonezija) jau buvo grįžusi gyventi į Olandiją. 1986 m. jis baigė režisūros, scenarijaus rašymo ir montažo studijas Nyderlandų kino ir televizijos akademijoje. Įkvėptas André Bazino ir jo idėjų apie kino prigimtį, režisierius ištobulino „Ilgo kadro“ kino estetiką (Single Shot Cinema) – čia tikrovė fiksuojama nenutrūkstamu kadru, kamerai nuolat judant, tarsi sklandant aplink subjektą („Kinas turi ne skaidyti realybę į fragmentus, o parodyti ją laiko tėkmėje“). Jo rankose kamera atgimsta it dailininko teptukas – režisierius perteikia realybę tokią, kokia ji skleidžiasi priešais jo akis, kartu kameros judesiais išreikšdamas savo paties emocijas, santykį su regima akimirka.Trilogiją sudarantys jo filmai „Saulė aukštybėse“ (2001), „Mėnulio pavidalas“ (2004) ir „Tarp žvaigždžių“ (2010) – tai kinematografinė saga apie vieną Indonezijos šeimą, kurios kasdienybės dramos – priklausomybė nuo lošimo, tėvų ir vaikų nesantaika, nepriteklius – skleidžiasi šiuolaikinės Indonezijos kontekste, kurį persmelkusi socialinė nelygybė, religiniai nesutarimai ir sparti modernizacija, ardanti tradicinių bendruomenių gyvenimą.
Režisierius yra surengęs kūrybines dirbtuves įvairiose pasaulio kino mokyklose. Ne viename dokumentinio kino festivalyje parodyta jo filmų retrospektyva.

Rinktinė filmografija

Fenikso paslaptis / Het Phoenix mysterie (1990)
Judantys objektai / Moving Objects (1991)
Saulė aukštybėse / De stand van de zon (2001)
Mėnulio pavidalas / Stand van de maan (2004)
Tarp žvaigždžių / Stand van de Sterren (2010)
Šviežia silkė / Hollandse Nieuwe (2013)