Specialioji programa „Meno pavidalai„  

„Sundance“ filmų festivalyje skandalingai parodytas filmas-mįslė „Išėjimas per suvenyrų krautuvę“, pasakojantis apie bene garsiausią pasaulio grafičių dailininką Banksy, pristatomas kaip dokumentinis filmas, tačiau kartu tai ir nuotykis, žaidimas su tiesa, privertęs daugelį žiūrovų suabejoti jo tikrumu. Filme rodomas ekscentriškas ir smalsus Los Andžele gyvenantis prancūzas Thierry Guetta, kuris niekuomet nepaleidžia iš rankų kameros ir filmuoja kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Pusbrolio, atskleidusio jam grafičių pasaulį, dėka jis tampa gatvės meno dokumentininku ir nusprendžia surasti tapatybę kruopščiai slepiantį garsųjį Banksy. Tačiau Banksy ir Th. Guetta netikėtai apsikeičia vaidmenimis – medžiojamas personažas atima kamerą ir pats tampa pasakotoju. Kaip sako Banksy, „tai filmas apie tai, kaip žmogus, panorėjęs nufilmuoti neįmanoma, patyrė nesėkmę“. Klausimas, šis filmas yra tikras ar viso labo fikcija, gal ir liks neatsakytas. Tačiau jis neabejotinai prabyla apie tikrus dalykus: apie autentiškumo vertę, apie tai, ką reiškia būti superžvaigžde subkultūros, kuri pati neigia mainstream, ir kaip toji subkultūra atsargiai ir kritiškai vertina talentą.

Pagrindiniai festivaliai

„Sundance“ filmų festivalis, JAV (2010)
Berlyno kino festivalis, Vokietija (2010)
Gatvės meno festivalis „The Cans Festival“, Didžioji Britanija (2010)

Banksy

Nors tikrosios Banksy slapyvardžiu pasivadinusio gatvės menininko tapatybės nežino niekas, turbūt nesuklystume pavadinę jį vienu įtakingiausių šių laikų kūrėjų. Jo darbai pasklidę po visą pasaulį – nuo Disneilendo, sugriauto Naujojo Orleano namų iki betoninės Gazos ruožo sienos. Tai jis įnešė į Metropolitano muziejų savo kūrinius ir slapta pritvirtino tarp tikrųjų eksponatų. Šio meno partizano drobė – šiuolaikinio didmiesčio gatvės, savo piešiniais ir komentarais jis priešinasi vartojimui, karui, turtingos visuomenės dvasiniam skurdui. Kalbėdamas apie filmą „Išėjimas per suvenyrų krautuvę“, Banksy teigia norėjęs sukurti tokį filmą, kuris padrąsintų kiekvieną mokinį paimti į rankas dažų flakonėlį ir išbandyti savo jėgas kuriant grafičius. Juk Banksy jau įrodė, kad gatvės menas nebūtinai yra vandalizmas, priešingai, gali būti atsakas vandalizmui – politiniam, dvasiniam ir kitokiam.