Pagrindinė programa  

1969 metais Borneo salos džiunglėse gimusiai orangutanei Nenetei jau per keturiasdešimt. Iš visų seniausio pasaulyje botanikos sodo „Jardin des Plantes“ augintinių ji čia laikoma seniausiai. Populiarumu niekam nenusileidžiančią senolę per dieną aplanko keli šimtai lankytojų. Ir kiekvienas jų turi ką pasakyti, nori nufotografuoti... Jie juokauja, gaili jos, žavisi jos stiprybe, filosofuoja, lygina ją su savimi. Filme kamera susitelkia į Nenetę ir kitus narvo gyventojus, o tuo tarpu girdime praeinančiųjų komentarus – taip išsiskiria vaizdinė ir garsinė pasakojimo plotmės. Sėdėdama už stiklinio narvo sienos, Nenetė pati yra tarsi veidrodis: kalbėdami apie ją, kalbame apie save, žiūrėdami į ją, matome save. Vienišiai nori, kad ji būtų vieniša. Mąstytojai regi ją giliai paskendusią savo mintyse. Tačiau Nenetė išlieka ori, apgaubta paslapties šydo. Šis filmas ne apie tai, ką sužinome apie orangutanę, o ką, žvelgdami į ją, sužinome apie save.

Pagrindiniai festivaliai

Tarptautinis Kanados dokumentinių filmų festivalis „Hot Docs“ (2010)
Filmų festivalis „Planete Doc Review“, Lenkija (2010)
Tarptautinis San Fransisko filmų festivalis, JAV (2010)
Tarptautinis Edinburgo filmų festivalis, Didžioji Britanija (2010)
Tarptautinis Melburno filmų festivalis, Australija (2010)

Nicolas Philibert

Gimė 1951 metais Nansi, Prancūzijoje. Studijavo filosofiją, vėliau pasuko į kiną. 1978 metais kartu su kitu režisieriumi sukūrė savo pirmąjį ilgametražį dokumentinį filmą „Jo pono balsas“, kuriame didžiųjų pramonės kompanijų savininkai kalba apie vadovavimą, valdžią, neturtinguosius, streikus – prieš akis iškyla ateities pasaulio, valdomo finansų, vaizdas. 1985–1987 metais režisierius kūrė filmus televizijai, tačiau vėliau ėmėsi režisuoti ilgametražius dokumentinius filmus, vienas iš jų, „Mažiausia, ką galėjai padaryti“ („La Moindre des choses“, 1996), – apie psichiatrijos kliniką, kitas, „Kas žino? – eseistinis pasakojimas apie Strasbūro nacionalinio teatro studentus, balansuojantis tarp dokumentikos ir vaidybinio kino. 2007 metais sukūrė filmą „Sugrįžimas į Normandiją“, kuriame Nicolas Philibert’as grįžta į Normandiją, kur prieš 30 metų pradėjo dokumentininko karjerą, dirbdamas su René Allio filmuojant „Aš, Pierre’as Rivière’as, paskerdęs savo motiną, seserį ir brolį“ – tikrais faktais ir Michelio Foucault surinktais dokumentais paremtą kriminalinę istoriją.

Rinktinė filmografija

Sugrįžimas į Normandiją / Retour en Normandie (2007)
Būti ir turėti / Être et avoir (2002)
Kas žino? / Qui sait? (1997)
Šeimos portretai / Portraits de famille (1994)
Luvro miestas / La Ville Louvre (1990)
Trilogija vienišam žmogui / Trilogie pour un homme seul (1987)
Jo pono balsas / Le Voix de son maître (1978)