VDFF'14 naujienos

„Įdomiausius scenarijus kuria gyvenimas“, – tiki bulgarų dokumentininkas Svetoslavas Draganovas. Gyvenimas, pridurtų ne vienas dokumentinio kino kūrėjas, padeda jiems atrasti ir įdomiausius herojus. Netikėtai su Lilievų šeima susipažinęs S. Draganovas greitai suprato, kad likimas jam padovanojo nepaprastą pažintį, ji virto dokumentiniu filmu „Beveik puikus gyvenimas“. Tai vienas specialiosios programos filmų, kurį bus galima pamatyti rugsėjo 18 d. prasidėsiančiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (VDFF).

Šiemet festivalio rengėjai pristato dvi specialiąsias programas. Viena jų atlieps pastaraisiais metais itin juntamą dokumentininkų susidomėjimą šeimos tema. Programoje „Kai laimė lydės ar vargas suspaus“ – 4 pasakojimai apie neįprastas šeimas. Kita specialioji VDFF programa „Senoji dokumentika naujai“ primins senuosius lietuvių dokumentinius pasakojimus. Šie atlaikė išbandymą laiku ir į šių dienų žiūrovą žvelgia jau iš skaitmeninio formato.
 


Kodėl kino teatruose vis rečiau ėmė suktis lietuvių kino klasika? Ką daryti, kad lietuvių kino istorijai svarbūs kūriniai vėl būtų matomi? Atsakymai į šiuos klausimus susiję su technologiniais kino laikmenų aspektais. Praeityje visi kino filmai buvo kuriami naudojant kino juostą, bet ji ilgainiui susidėvėjo, o pamažu įsigalint skaitmeninėms ne tik kūrimo, bet ir kino rodymo technologijoms, liko vis mažiau galimybių rodyti kino juostos laikmenoje saugomus filmus. Įvertinęs šias aplinkybes, „Meno avilys“ ryžosi nugalėti technologinius slenksčius ir inicijuoti pirmą kino paveldo išsaugojimo, skaitmeninimo ir restauravimo projektą Lietuvoje.


Į konkursinę VDFF programą pretendavo 2013–2014 m. sukurti Lietuvos, Latvijos ir Estijos dokumentininkų filmai. Svarbiausi atrankos kriterijai buvo du – formos meniškumas ir temos aktualumas. Ir, nors renkantis nebuvo atsižvelgiama į dokumentinių kūrinių žanrą, šiųmetinė programa išties gausi portretų, ją net galima būtų pavadinti portretų – asmenų, miestų, šalių ir net ežerų – galerija. Galerija, kurioje tikrai norisi praleisti ne vieną valandą.


Prieš kelis metus net didžiausias optimistas nesiryždavo dokumentikai prašauti pagrindinio prizo svarbiausiuose kino festivaliuose. Šiandien ji lygia greta dėl jų varžosi su vaidybiniu kinu, o jos kūrėjų eksperimentai su forma ir išraiškos priemonėmis stebina kino bendruomenę. Į geriausius šiuolaikinės dokumentikos filmus nuo rugsėjo 18 d. kviečia 11-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

„Šiemet festivalio žiūrovų laukia išskirtinė pagrindinė programa – kiekvienas filmas yra išbaigtas meno kūrinys, juos visus sieja savitas kūrėjo braižas. Wisemano niekaip nesupainiosi su Gondry, o Errolo Morisso su Guillaume‘u Nicloux. Kitas bendras programos filmų bruožas – aktualumas. Žmogaus laisvė, orumas, jo mąstymas ir siekis išsiaiškinti dalykų esmę – pagrindinės šių metų filmų temos“, – teigia Vilma Levickaitė, festivalį rengiančios „Skalvijos“ direktorė.
 


Žmogaus smegenų savybė užmiršti skirtingų filmo kadrų jungimus leidžia patirti laiko tęstinumą, kuris tariamai atitinka teisingą subjekto ar objekto reprezentaciją, tačiau tuo galima lengvai manipuliuoti, ypač dokumentiniame kine, todėl prancūzų kino režisierius Michelis Gondry, suliejęs asmeninę viziją su Noamo Chomsky’io dėstomomis mintimis, neatsitiktinai animuoja didžiąją filmo „Ar aukštas žmogus yra laimingas?“ dalį – taip jis siekia, kad žiūrovas pats atsirinktų, kuo, jo manymu, gali tikėti, o kuo ne. Tai susišaukia ir su viena esminių N. Chomsky’io nuostatų, kad modernus mokslas prasideda būtent tada, kai žmogus suabejoja nusistovėjusiomis prielaidomis, leidžiasi būti suglumintas to, kas iš pirmo žvilgsnio yra akivaizdu. Apie smegenis, sąmonę, kalbą, mokslinio tyrimo klystkelius ir kryptis N. Chmosky’is kalbasi ir su Arnisu Ritupsu – VDFF žiūrovus kviečiame susipažinti su jų pokalbio, išspausdinto „Rigas laiks“, fragmentais.


Garsus filosofas, lingvistas Noamas Chomsky‘is, rašytojas chuliganas Michelis Houellebecqas, sentencijomis kalbantis buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas – tai asmenybės, kurios ne tik imponuoja savitu žvilgsniu į pasaulį, bet ir geba juo dalintis su kitais. Ir tai tik keli žinomi žmonės, kuriuos pažinti kviečia 11-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Išskirtinė vieta festivalio filmuose šiemet tenka asmenybėms: menininkams, mokslininkams, mąstytojams, kovotojams už laisvę ir žmogaus orumą. Festivalis vyks rugsėjo 18-28 d. „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino salėse.


Septintus metus Vilniaus dokumentinių filmų festivalio sudarytojai rinko reikšmingiausius praėjusių metų lietuvių, latvių, estų dokumentinius filmus. Rugsėjo 18-28 d. jie varžysis dėl geriausio dokumentinio Baltijos šalių filmo.

Kviečiame išsamiau susipažinti su visais filmais čia.


„Skalvijos“ kino centras organizuoja 11-ąjį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF). Šiais metais jis vyks rugsėjo 18 d. – 28 d.

Festivalio programą sudarys: pagrindinė, retrospektyvinė, specialiosios programos. Septintą kartą rengiama konkursinė Baltijos šalių dokumentinių filmų programa.

VDFF organizatoriai kviečia Lietuvos dokumentinio kino kūrėjus dalyvauti atrankoje į konkursinę programą. Atrankoje gali dalyvauti filmai, sukurti ne anksčiau nei 2013 m.

Filmus konkursinei programai galima pateikti iki š.m. liepos 1 d. Juos galima palikti „Skalvijos“ administracijoje, kasoje arba atsiųsti per prieigą internete el. paštu austeja@skalvija.lt.

Atrinkti filmai bus paskelbti rugpjūčio 1 d,

Atrankos į konkursinę programą nuostatai

Registracijos anketa

Daugiau informacijos teirautis el. paštu austeja@skalvija.lt arba tel. 867162253

VDFF rengėjai
 


ŽIURI

Sergej Bukovskij Sergej Bukovskij

Jon Bang Carlsen Jon Bang Carlsen

Svetoslav Draganov Svetoslav Draganov